Duomenys apie gimnaziją kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
_______________
Naujienos
Savaitgalį skautai praleido turiningai 2019-05-14
Šeštadienį sielai šilta šventė vyko Judrėnuose, kurioje dalyvavo ir Švėkšnos Alicijos Rugytės skautai. Atvykusius į šventę pasitiko skambi muzika, šilti susirinkusiųjų veidai ir noras bendrauti. Kadangi į šį renginį sugūžėjo žmonės iš visos Lietuvos, apie Stepono Dariaus gimtinę plačiau sužinojome iš joje gyvenančio Mečislovo Raštikio, kuris papasakojo, kad Steponas buvo trečias Augustinos ir Jono Jucevičių vaikas. Jo motina – Augustina Vaišvilaitė, tėvas – Jonas Jucevičius-Darašius. Dariaus tėvų sodyboje buvo pusantro galo troba su įstiklinta veranda, klėtis, dveji tvartai ir daržinės, jauja su moline pirtimi, iš akmenų padarytas lauko rūsys. Sodyboje augo daug senų medžių – keletas šimtamečių ąžuolų čia tebežaliuoja iki šiol. Sodas, kiemas, dirbamos žemės laukeliai buvo aptverti statine, pusgulsčia arba kaišytine tvora. 1905 m., mirus Stepono tėvui, gyvenimas ūkyje tapo gerokai sunkesnis. Tam, kad galėtų susimokėti žemės mokesčius, našlė Jucevičienė buvo priversta pradėti pardavinėti mišką. Vienai ūkininkauti buvo sunku ir 1906 m. ji ištekėjo už Kazio Degučio. Jis nebuvo geras ūkininkas, ir prikalbino žmoną kartu su vaikais važiuoti laimės ieškoti į Ameriką. Prieš išsiruošdama į kelionę Stepono motina savo ūkio nepardavė, o paliko jį prižiūrėti giminėms Idzelevičiams. Giminaičiai čia įleido nuomininkus. Dalį žemės dirbo jie, dalį patys Idzelevičiai. Nuomininkai dažnokai keisdavosi. 1920 m. lankydamasi Lietuvoje, S. Darius aplankė tėviškę, gimines, tėvo ir senelių kapus Judrėnų kapinėse. Gyvendamas Kaune jis buvo keletą kartų atvykęs į tėviškę. 1927 m. čia jis pabuvojo paskutinįjį kartą. Spėjama, kad šio apsilankymo metu Steponas paliko pinigų sodybos pastatų remontui, nes netrukus po to buvo pradėtas remontuoti gyvenamasis namas ir klėtis.
Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. Tuo metu
1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas S. Dariaus tėvų sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino „Dariaus ir Girėno medžiu”. Greta buvo pasodintos trys eglaitės, medeliai aptverti parkanėlių tvorele. „Dariaus ir Girėno medis” žaliuoja iki šiol.
1968 m., kai Dariaus kaime vyko melioracija, S. Dariaus tėviškės vietoje pastatų jau nebebuvo. Stovėjo tik medinis kryžius, kuriame iki šiol išsilaikė įrėžta 1928 m. data. Melioratoriai buvo pasiryžę visai nuo žemės paviršiaus nušluoti gimtąją S. Dariaus tėvų sodybos (Dariškės) vietą, tačiau pakėlė balsą kraštotyrininkai. Jie buvo išgirsti. Nuo 1969 m. gegužės 9 d. atliekami Dariškės tvarkymo darbai. Kieme po didžiuliu ąžuolu supiltas pilkapis ir prie jo pastatytas didžiulis akmuo, ant kurio yra įrašas „Dariui ir Girėnui”. Iš akmenų sumūrytame namo kampe įtvirtinta akmeninė lenta, kurioje kitas įrašas: „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933”.
Po „Lituanikos” skrydžio 50 metų sukakties paminėjimo buvo nutarta atstatyti S. Dariaus ir S. Girėno tėviškes.
1993 m. buvo užbaigta atstatytas S. Dariaus tėvų sodybos gyvenamasis namas ir klėtis, sutvarkyta sodybos teritorija. Dabar šiais pastatais rūpinasi Lietuvos aviacijos muziejus.
Šventėje dalyvavo net 12 asmenų, kurie 1969 metais tvarkė S. Dariaus tėviškę ir norėdami palikti prisiminimą, nešė žemes ir pylė pilkapį, kuriam šiandien jau 50 metų. Gražu buvo klausytis jų jaunystės prisiminimų ir mums, Švėkšnos A. Rugytės skautams.
Tardami žodžius Tėvynei ir mes atvežę savo grafų Platerių žemių, užpylėme ant pilkapio. Tikėdamiesi, kad po kiek laiko, ateities kartoms galėsime pasakyti, kad prie šio pilkapio gyvavimo prisidėjome ir mes. Informavo Švėkšnos A. Rugytės draugovės draugininkė Violeta Stonienė.
Svečiuose poetė Zita Gaižauskaitė 2019-05-10
Į salėje esančius vaikus Z. Gaižauskaitė prašneko savo eilių posmais. Pasikvietusi drąsesnius klausytojus, poetė skaitė ir inscenizavo eiliuotą pasaką. Vėliau ji eilėmis pasakojo apie debesėlį, pievoje vasarojantį žiogą, genelį, kalenantį snapeliu, lietų, besitaškantį po balas. Poetė taip pat kalbėjo apie meilę ir pagarbą knygai.
Ji sakė, kad labai malonu girdėti, kai vaikai skaito, kaip gražiai skamba jų lūpose lietuviški žodžiai. Vaikai pateikė daug klausimų, į kuriuos poetė dažniausiai atsakė eilėmis. Vaikams buvo smalsu sužinoti, ar Z. Gaižauskaitė jau parašė patį gražiausią eilėraštį, taip pat domėjosi, kaip ji tapo poete, kiek rašytojai metų. Poetė kalbėjo ir apie knygas, kurias reikia mylėti, skaityti, liesti, glostyti ir prisiglausti. Pasak poetės, neskaitomų knygų raidelės virsta ašarėlėmis.
Popietei pasibaigus mažieji skaitytojai galėjo įsigyti poetės knygelių ir gauti jos autografą. Informavo bibliotekininkės Violeta ir Rita.
Apsilankymas Šilutės profesinio mokymo centre 2019-05-10
Penktadienį (05-09) I-IIg klasių mokiniai lankėsi Šilutės profesinio mokymo centre. Aplankėme Žemaičių Naumiesčio, Pagrynių ir Šilutės mokymo centrų skyrius. Susipažinome su žuvininkystės verslo darbuotojo, logisto-ekspeditoriaus, padavėjo-barmeno, virėjo, automobilių mechaniko, socialinio darbuotojo padėjėjo, kirpėjo ir kitomis profesijomis. Bendravome su dėstytojais, studentais. Vaišinomės padavėjo-barmeno profesijos studentų gamintais kokteiliais. Informatyviai, turiningai ir įdomiai praleistas pusdienis. Informavo mokytoja Dainora Grevienė.
Keturkovės varžybose nugalėtojai 2019-05-10
Trečiadienį (05-08) Šilutės rajono mokyklų lengvosios atletikos keturkovės varžybose nugalėjo mūsų gimnazijos mergaičių ir berniukų komandos. Linkime jiems sėkmės kitame etape - Lietuvos mokyklų žaidynių tarpzoninėse varžybose Palangoje. Informavo kūno kultūros mokytojai.
.PNG)
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.JPG )
.JPG )
.JPG )
.JPG )
.JPG )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
.jpg )
