Tuoj po pirmojo pasaulinio karo (1919 m.) buvusios rusiškos mokyklos patalpose vietos šviesuomenės iniciatyva įsteigta privati progimnazija. Per 1925 m. gaisrą pastatas sudegė. Iškilo būtinybė statyti naują mokyklą. Grafas Jurgis Pliateris tam tikslui padovanojo dalį savo parko ir Laikinasis komitetas, vadovaujamas klebono J. Maciejausko, ėmė rūpintis statyba.

Rūmų statyba kainavo 20 000 dolerių (14 000 šios sumos buvo surinkta iš Amerikos lietuvių). 1928

liepos 25 d. buvo pašventinti nauji gimnazijos rūmai. Progimnazijai buvo leista augti iki pilnos gimnazijos ir 1931 m. ji išleido pirmąją abiturientų laidą (baigė 7 vaikinai ir 1 mergina).

Tarpukario Lietuvoje gimnazijų buvo nedaug ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija aptarnavo didelę Žemaitijos teritoriją. Iki 1940 metų ją baigė 130 abiturientų. Gimnazija, vėliau vidurinė mokykla veikė ir karo metais, kasmet išleisdama po laidą.

2000 metais išleista 80-oji laida. „Saulės“ gimnaziją (vidurinę mokyklą) jau yra baigę 2340 abiturientų. Senosios gimnazijos patalpos pasidarė ankštos, teko dirbti keliuose pastatuose, išmėtytuose po miestelį, kol pagaliau 1976 metais Švėkšnos pakraštyje buvo pastatyta nauja mokykla. Senuosiuose rūmuose dabar mokosi I-IV klasės.

Pirmaisiais sovietiniais metais mokyklą baigė 38 abiturientai. Buvo pasiruošta ir tradiciniam išleistuvių vakarui, tačiau šis neįvyko: birželio 22 d. rytą Švėkšnoje ėmė sproginėti vokiečių artilerijos sviediniai. 1944 m. vasario 15 d. mokykla buvo dviem mėnesiams uždaryta tariamai dėl šiltinės epidemijos. 1944 m. rugsėjo 18 d. gimnazijos rūmai buvo užimti vokiečių kariuomenės, tad pamokos vyko privačiuose butuose. Gimnazijos direktorė A. Rugytė beveik su visais mokiniais pasitraukė į vakarus. 1944 m. spalio 10d., pavakary į Švėkšną įžengė sovietų armija. Prie Klaipėdos tebevykstant mūšiams, spalio 26 d. jau įvyko pedagogų tarybos posėdis.

Direktoriumi paskirtas chemijos mokytojas Jonas Kriaučiūnas. Lapkričio 3 d. į gimnazijos rūmus susirinko daugybė mokinių. Senieji gimnazijos rūmai pasidarė per ankšti, tris klases teko iškelti į kitas patalpas. 1945 m. gimnazijos direktoriumi paskirtas Pranas Gailiūnas. ta buvo sudėtingas laikotarpis: miestelyje įsiliepsnojo kruvina rezistencinė kova, kurios atgarsiai paliesdavo ir gimnaziją. 1950 m., po reformos, atskirai veikusi Švėkšnos pradinė mokykla buvo prijungta prie vidurinės.

Klasių skaičius išaugo iki 22, o mokinių - iki 712. Sutilpti senuosiuose gimnazijos rūmuose buvo neįmanoma. Klasės buvo išmėtytos po visą miestelį. 1975 m. pamokos vyko 5-iuose pastatuose, trys ketvirtosios klasės dirbo antroje pamainoje.

Pagaliau 1976 m. pastatyta nauja mokykla, oficialiai pavadinta priestatu. pamokos joje prasidėjo 1976 m. lapkričio mėnesį, o iškilmingas atidarymas įvyko 1977 m. sausio mėn. Įrengti 22 klasės - kabinetai, medžio ir metalo dirbtuvės, sporto salė, valgykla. Senojoje mokykloje liko pradinės klasės, aktų salė ir biblioteka. Pastaroji 2002 m. atkelta taip pat į naująją mokyklą. tarp šių dviejų pastatų yra beveik 800 metrų skirtumas. Tai, be abejo, sudaro daug nepatogumų.

Žymesni mokyklos auklėtiniai: teatro ir kino aktoriai Napoleonas Bernotas ir Juozas Budraitis, matematikai pedagogai Petras Rumšas ir Bronius Balčytis, Žemdirbystės instituto direktorius agronomas Antanas Būdvytis, buvę LŽŪA rektoriai Zigmas Urbonas ir Jonas Dromantas, kardiochirurgas Petras Stirbys. Literatai Antanas Ramonas, Rimas Černiauskas, Birutė Lengvenienė.